Prisipažinsime, kai perskaitėm Kukučio autoriaus, ilgamečio LRT tarybos nario Marcelijaus Martinaičio frazę aš poetas, ne valstybės tarnautojas ir niekad juo nebuvau, norėjome ja papildyti savo Ufo News rubriką, šiuo atlikdami uagadugu vis labiau nuobodėjančią pareigą aprašinėti LTV vyksmus bei veiksmus šalia ne tokių nuobodžių įvykių komercinėse televizijose.
Tačiau poeto sielos klyksmas dėliojasi į tekstą platesniuose kontekstuose.
Panašu, kad ant poeto galvos tarsi Puntukas nukrito atsakomybės suvokimas. Valstybės tarnyba yra reglamentuojama gausybės įstatymų, numatančių ir atsakomybę už savo veiksmus.
Tarybos nariui galėjo nutikti mikroskopinis armagedonas. Juk esi atsipūtęs, nors LRT įstatyme yra net 18 funkcijų, kurias vykdo LRT taryba:
1) formuoja LRT programų valstybinę strategiją;
2) nustato LRT programų mastus ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus;
3) nustato kanalų skaičių ir jų naudojimą programoms transliuoti;
4) tvirtina LRT įstatus;
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų;
6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;
7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;
9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
10) tvirtina konkursų LRT laidoms rengti rezultatus;
11) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją;
12) tvirtina Administracinės komisijos nuostatus;
13) skiria Administracinės komisijos narius;
14) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau – generalinis direktorius) pareigoms tvarką;
15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;
16) viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;
17) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių;
18) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.
Tačiau nėra nė vieno sakinio apie atsakomybę. Neradom, dievaži. Štai taip:

Va ir va, kaip:

Tiesa, yra viena užuomina, atsitikusi įstatymo autoriams šelmiškai įrašius fonetiškai panašų žodį atskaitomybė. Fonetinis panašumas sukelia įspūdį, kad žodžiai ir semantiškai tapatūs. Netiesa. Jie reiškia visiškai skirtingus dalykus. Atsakyti už savo veiksmus, reiškia atsakyti ir už tų veiksmų neigiamas pasekmes. O atskaitomybė yra LRT administracijos paruoštos metinės ataskaitos pristatymas Seimo svarstymui. Be jokios atsakomybės, jei Seimas ją atmestų.
uagadugu visiškai nestebina, kai girdime LRT tarybos panegirikas LRT įstatymui. Tai aukselis, o ne įstatymas. Čia, kaip tame sename rusų animaciniame filme, kur naminis šuo sarginiui aiškino savo gyvenimo privalumus: choš kiselj pju, choš na tranzistore igraju (noriu kisielių geriu; noriu tranzistoriumi groju). Todėl LRT tarybos narių desperacija (daugiau čia) tą įstatymą ginant yra logiška ir pragmatiškai pateisinama. Ginamas savo gerbūvio garantas.
Tik klausimas, ką bendro tai turi su visuomenės interesu, kuriam turėtų atstovauti visuomeninė televizija.
Kai dirbi pagal dokumentą, kuris neįpareigoja tavęs būti atsakingu, gali be atsakomybės pojūčio nustatyti LRT programų mastus ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę, kasmet tvirtinti LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus, tvirtinti LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas.
Lietuvos radijo ir televizijos, tos, kuri, kaip komentare savo straipsniui tarp eilučių pasako Tarybos narys Artūras Račas, nuo 2008 metų yra nuostolinga.
O gal netgi ir labai nuostolinga, nes jau be užuominų A. Račas rašo, kad, ji (finansinė situacija - uagadugu), mano požiūriu, šiandien yra tokia, kad reikia skubių ir radikalių priemonių padėčiai taisyti.
O kam daugumai Tarybos narių reikalingi skubūs sprendimai, jei pagal tą patį auksinį įstatymą, cituoju, LRT netaikomas bankrotas…
O atsakomybės jokios. Leidi mokesčių mokėtojų pinigus, kaip nori, bankrutuoti negali, net ir labai panorėjęs. Pesni i pliaski v našem vesiolom kolchoze (dainos ir šokiai mūsų linksmame kolūkyje)…
Beje, dėl tų paslapčių… Valstybės tarnybos, kurios kaip kryžiaus kratosi daugumas Tarybos narių, įstatymas viešumu dalintis valstybės tarnautoją įpareigoja šitaip: Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais. Vadovaujantis šia nuostata reiktų galvoti, kad LRT taryba, slėpdama informaciją apie apverktiną LRT finansinę situaciją, laiko ją svarbiausiu visuomenės interesu. Galima tik spėti, kokius baisius skaičius slepia ši paslaptis…
Negaliu susilaikyti neišpjovęs poros pastraipų iš priešpaskutinio LRT tarybos posėdžio protokolo:

Taip, LRT iš tiesų išsiskiria iš kitų įmonių, kurios neturi biudžetinio finansavimo…
O ir laisvė be atsakomybės yra be galo patogus būvis…
Toks laisvas tabalavimas siaura trajektorija.
Rodyk draugams