uagadugu

© uagadugu

© uagadugu

© uagadugu

© uagadugu

Flickr vartotojo pseudonimu Calico Jack fotosraute radau užvakar įdėtų 166 nuotraukų bloką, kurį matau prasmės išeksponuoti uagadugu rubrikoje Per klaidą išlikę. Tai 1976 metais mėgėjiškai fotografuoti kadrai iš, spėju, išeivių kelionės į Lietuvą (kelionėje fiksuota ne tik Lietuva, bet nuotraukos iš Lietuvos sudaro didžiąją kolekcijos dalį). Rasi čia ir literatūrinį kampą - panašu, kad keliautojų grupėje buvo žmonių, giminiškais ryšiais susijusių su Juliumi Janoniu, todėl kruopščiai fiksuota viskas, kas susiję su juo. Lankytasi netgi prie jo kapo tuometiniame Leningrade.

Dažname vaizdelyje pamatysi tai, kas žmonėms iš Vakarų buvo egzotika, o išsivysčiusį socializmą, pasak Leonido Brežnevo švento įsitikinimo, sėkmingai pastačiusiems piliečiams - pilka ir neverta fiksavimo buitis.

Į kurią dabar be galo įdomu žiūrėti (nepainioti su nostalgija!). Štai, tarkim, toks vaizdelis:

Nominavo…

Suskaičiavo…

Už ką?!!

Juk nieko blogo nepadariau…

© uagadugu

Paryžiaus merijoje atsidarė fotografijos klasiko Izis paroda:

Izis yra Izraelis Bidermanas (1911-1980), žydų kilmės menininkas, 1930-aisiais į Paryžių atvykęs iš Marijampolės.

Mus sudomino, kad prancūziškoje Wikipedia versijoje, kurios tekstas apie fotografą šiuo metu sparčiai multiplikuojamas prancūzakalbėje žiniasklaidoje, Izis yra tapęs lietuviškojo antisemitizmo auka. Čia jis aprašomas, kaip žmogus, cituoju, emigravęs iš Lietuvos dėl antisemitizmo ir noro tapti dailininku.

Angliškoje Wikipedia versijoje teiginio apie antisemitizmą jau nėra, o Izis urapatriotiškai tampa jau ne prancūzų, o lietuvių fotografu (dėl ko visai neprieštarautume). Na, o labai vykusiame Margaritos Matulytės straipsnyje apie Izis kūrybą, jo pasiryžimas nukakti Paryžiun aprašomas šitaip: Nuolat persekiojantis skurdas bei prancūzų romanų sukurstyta vaizduotė paskatino devyniolikmetį fotografą ryžtis drąsiam žingsniui – vienam, be pinigų, dokumentų ir pažinčių išvykti į Paryžių.

Bandžiau savo atmintyje atgaminti, kokie antisemitiniai įvykiai galėjo priversti devyniolikmetį jaunuolį emigruoti iš Lietuvos 1930-aisiais. Pogromų nebuvo, taip pat nebuvo jokių įstatymų, nukreiptų prieš žydus. Aišku, čia buvo provincija, daug tamsuomenės, o kur ji, ten ir buitinės ksenofobijos apraiškos. Bet jų yra visur - toje pačioje Prancūzijoje rasi be žiburio. Gal kiek mažiau…

Taip, vėliau kai kas iš mūsų tapo žydšaudžiais - neištrinsi. Bet 1930-aisiais?

Gaila, kad į šitą klausimą negali atsakyti pats Izraelis Bidermanas-Izis…

© Loulette Bidermanas

© uagadugu

© uagadugu

Nedažnai Valstybės atkūrimo diena sutampa su Užgavėnėmis, kurioms tinka neoficialiai ritualizuotas, o gal ir kažkiek perversiškas šventimo stilius. Ta proga nusikraustėme į Juzefo Pilsudskio dvarą Pikeliškėse ir sudainavome Lietuvos himną jo prieangyje.

Tikėsimės, nesupyks senukas…

Dar ir fotoreportažą parengėme į uagadugu. Dvaras:

© uagadugu

Dabartinė veikla pro langą:

© uagadugu

Didžiai aktualūs perspėjimai:

© uagadugu

O sniegenoms - dzin:

© uagadugu

© uagadugu

Susiję rašiniai:

DAR DAUGIAU HIDRANTŲ

Skaityti čia.

Skaityti čia.