uagadugu

Taip jau atsitiko, kad šiandien gabalėlį Olimpiados pasižiūrėjau rusišku kanalu (Burkina Fase galima matyti rusų Express palydovą) ir išgirdau komentatoriaus aimanas.

Mat, kanadiečiai sporto režisieriai specialiai vargšus rusus ignoruoja, su paranojišku atkaklumu nerodo jų slidininkų, biatlonininkų ir kitų šaunių čiuožėjų.

Po to Twitter’yje radau Dimitrijaus Rogozino sielos klyksmą:

Ir atsiminiau kitą Olimpiadą. Vasaros. Kai rusų komentatoriaus dėka išpyliau pusę bokalo ant kelnių po vienos frazės eilinį kartą pralaimėjus jų rankinio rinktinei: Mes buvome tokie stiprūs, kad leidome priešininkams prieš save laimėti.

Norėtųsi galvoti, kad iš to išaugama, bet…

Rodyk draugams

Mes nacionalizaciją turėjome tarybiniais laikais. Kai kas ir į Sibirą važiavo, kai kam teko ir iš šalies bėgti, kai kas kalėjimuose sėdėjo… Tai mes tą raudonąjį spalį esame matę. Tai jeigu mūsų gerbiamas skaitytojas nori į jį ten sugrįžti, tai durys neuždarytos. Yra šalių, kaip Šiaurės Korėja - galim dar padėt bilietą nusipirkt.

Vilius Navickas, Žinių radijo laida Raktas, 2010.01.27

Rodyk draugams

Vedėjas Aurimas Perednis:

- Jūs eteryje, klausytojau!

Klausytojas:

- Dar gyvas… Į eterį neišėjau…

Žinių radijas, laida Įvykiai ir komentarai, 2010.01.11

Rodyk draugams

Rekomendacija (į laisvą eurokomisaro vietą- “uagadugu” pastaba) bendrąja prasme yra iš esmės tarpininkavimas. Pas mus egzistuoja toks įstatymas Darbo kodeksas ir jame yra 90-as straipsnis “Tarpininkavimas įdarbinant užsienyje.  Tarpininkauti dėl įdarbinimo užsienyje yra išimtinė valstybės teisė. Ją įgyvendina Lietuvos darbo birža. Kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik tik turėdamos vyriausybės įgaliotos institucijos (Darbo biržos) išduotas licencijas.” Nei Prezidentūra nei Vyriausybė tokios įdarbinimo licencijos neturi. Tai, iš tiesų, turėtų būti tokia tvarka - esant laisvai darbo vietai, o pas mus visos darbo vietos registruojamos Darbo biržoje, Europos komisijos atstovybė apie ją turėjo pranešti Prezidentei, arba, šiuo atveju, Darbo biržai. Jeigu Prezidentė informuoja Darbo biržą, kad yra laisva darbo vieta, kuriai taikomi atitinkami kriterijai, tada kiekvienas LR pilietis, ką Europos Sąjungos Sutartis garantuoja, kreipiasi per tam tikrą laiką į Darbo biržą, vykdoma kažkokia atranka ir pagal tą atranką Prezidentė teikia.

Konstitucinių teisių gynimo agentūros vadovas Liudvikas Ragauskis (kalba paredaguota).

Žinių radijas, laida Raktas, 2009.12.22

Sakysite, kažkoks ten Ragauskis; kažkokia ten jo agentūra… O įdomų dalyką iškapstė. Aišku, kad lietuviškai nomenklatūrai tai šventvagystė - kaip čia dabar - visos vietos prie lovio turi būti skirstomos teisingai. Tai yra - jas nomenklatūrai paskirsto nomenklatūra.

Kaip spec. parduotuvėje prie ruso.

Beje, tos nomenklatūros dalis yra ir su L. Ragauskiu diskutavęs Zigmantas Balčytis, kurio oponavime nesunku įžvelgti puikybės ženklų.

Rodyk draugams

Visi mes pridarome klaidų, bet kai kurios būna labai juokingos. O gal ir prasmingos:

Tai iš tikrųjų teko lankytis prieš porą dienų kartu su Ekscelencija Prezidente regione ir viešėjome pačioje atominėje elektrinėje. Negaliu pasakyti, kad ten žmonės būtų labai sunerimę ir laukia, kaip kataklizmos tos gruodžio 31 dienos, 23 valandos. Bet iš principo, aišku, tam tikros įtampos ir nuogastavimo yra.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė, laida Kad valdžia tarnautų žmonėms, Žinių radijas, 2009.12.10

Ar Visagine po atominės elektrinės uždarymo atsitiks kataklizmas, žino nebent Viktoras Ševaldinas, bet kad mes visi tikrai gausime po gerą elektrinę klizmą, tai abejonės kaip ir nelieka…

Rodyk draugams

Turėdamas laiko visuomet paklausau Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus vedamos Žiniasklaidos anatomijos, transliuojamos Žinių radijo bangomis. Ten nagrinėjamos temos pritrenkia aktualumu. Štai paskutinė buvo Kokią žurnalisto profesijos perspektyvą Lietuvoje mato patys žurnalistai?

uagadugu nėra žurnalistai, gulime sau po palme ir rašinėjam į blogą, bet žurnalistų požiūris į save mums įdomus. Gal anatomiškai profesionalus žurnalistas D. Radzevičius it chirurgo peiliu perpjaus Drąsiaus Kedžio istorijos išeksponuotą Lietuvos žurnalistikos pūlinį?

Vedėjas pradėjo dramatiška gaida: tradiciškai manoma, kad žurnalisto profesija yra viena pavojingiausių dėl to, kad žūsta gana daug žurnalistų karštuose taškuose bandydami pranešti pasauliui apie apie svarbius, skandalingus ir įdomius įvykius tokiuose taškuose.

Suklusome. Laida, matyt, bus apie beribį žurnalistų heroizmą, jų tykojančius teroristus, mafiją ir diktatoriškų režimų vadovus. Pasirodo, ne, nes tačiau jau dabar ir specialistai, ir ekspertai pripažįsta, kad bene didžiausias pavojus ir iššūkis žurnalistams ir žurnalistikai yra internetas. Keistai atrodo iš tikrųjų tai, tačiau žinant, kad spauda, radijas ir televizija vis dažniau užleidžia savo pozicijas internetui, o internete žurnalistai-mėgėjai dažnai išstumia žurnalistus profesionalus - tai yra faktas.

Nenorėtume susireikšminti, bet čia ir apie mus. Mums tinka. Mes, kaip daugybė kitų blogų, rašinėjame internete ir profesionalių žurnalistų galime būti pavadinti žurnalistais-mėgėjais. uagadugu laisvomis nuo darbo bananų plantacijoje minutėmis suraukę kaktą keverzoja savo didelio proto nereikalaujančius rašinėlius. Bet, žiūrėk, pastebėjo, pavadino, sudėjo į lentynėlę. Kaip tame sename sovietiniame animaciniame filme padarė vunderkindas ožiukas, mokėjęs skaičiuoti iki dešimt.

Tik nesuprantu, kodėl tų žurnalistų-mėgėjų taip reikia bijoti…

Parodęs, kas yra tikras žurnalistų baubas, D. Radzevičius susirūpino ateitimi: Taigi, kas atsitiks ateityje, ar iš tikrųjų profesionalaus žurnalisto karjera domins jaunus žmones?

Tikėjomės išgirsti, kad jaunam žmogui reiktų išmokti rašyti, ruošti radijo ar televizijos reportažus. Karjera? Įdomus orientyras. Tarsi ir lemiantis.

Tada nieko keisto, kad tokius profesionalus ir išstumia mėgėjai.

Pagalvojom sau po palme mąsliai trečią bananą krimsdami - štai, jeigu mus kažkas per jėgą norėtų iš bananinės žurnalistikos švystelti į prestižinę tikrąją, susiviliotume?

Savo vėtytame ir mėtytame nežurnalistiniame gyvenime matėme daug žurnalistų ir žurnalistikos. Tokios, kai žurnalistai kaupė, grupavo ir naudojo iš draugiškų spectarnybų gautą informaciją ne straipsnių ar reportažų ruošimui, o būtent tiems Žurnalistų sąjungos pirmininko ir LRT tarybos nario minėtiems karjeros tikslams; kai tikrų žurnalistikos vilkų apmokytiems jauniems žurnalistams nebuvo būtina pasišnekėti su aprašomuoju objektu prieš rašant smerkiantį straipsnį ar ruošiant radijo reportažą. Kam tas pamatinis informacijos šaltinis, jei jis iškreiptų fantominę versiją? Juk profesionali žurnalistika - ne faktų paieška, ši žurnalistika - savo sau pragmatiškai (protinga) arba nepragmatiškai (kvaila) susikurtų fantomų paieška. Susikuri versiją, o po to pritaikai faktus…

Geriau jau tada pabūsime mėgėjais, retkarčiais pasiklausydami didžiai pamokančios ir politkorektiškai niekam iš galingųjų ant kojos neužminančios Žiniasklaidos anatomijos.

Rodyk draugams

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis Žinių radijo laidoje Profesinių sąjungų balsas, 2009.11.11:

Sakyčiau pati blogiausia specialybė yra bedarbis ir, kaip manoma, šiandienai mažinti išmokas, sakyčiau, labai sunku būtų pritarti, va, tokiam žingsniui (kalba netaisyta - uagadugu).

Pripažino, kad jau specialybė… O tada mažinti tikrai nereikia. Nenustebtume, jei atsirastų kokia Lietuvos nedarbo federacija arba, jei tiksliau, Lietuvos piliečių likti bedarbiais ir gauti didelę išmoką interesų gynimo profsąjunga. Su atitinkamais įnašais, profsąjungiečių etatais, kontoromis miesto centre ir sočiomis algomis.

Susiję įrašai:

DAVĖ DIEVAS DANTIS, DUOS IR PUSKEPALĮ

Rodyk draugams

Darbo užmokesčio fondas mažėja tik 10 proc., o visa darbo diena trumpinant darbo laiką būtų sutaupoma 20 proc. Tai yra per didelė ekonomija, – aiškino R.Palaitis.

Yra galvojančių, kad per didelė ekonomija taupyti susiplanavus valstybėje 7.5 milijardo biudžeto deficitą. Tarp mūsų yra neidentifikuotas skraidantis objektas.

Rodyk draugams

Žaismingas pokalbis iš Žinių radijo laidos Prie pietų stalo:

Remigijus Vilkaitis (apie savo pastangas dėl pinigų kultūrai kiekio biudžete): Aš nemanau, kad prieš ką nors turėčiau teisintis ir pasakoti kam nors, ką aš padariau ir ką kalbėjau. (…) Tai palikite po skrodimo (mano - uagadugu patikslinimas). Tikrai labai atsiprašau tų kurie dabar įsižeis, bet nematau, kam turėčiau teisintis.

(…)

Vedėjas Ginas Dabašinskas: Na, manau, ginčytis čia nebūtų mano pagrindinė funkcija, aš tik galiu konstatuoti faktą, kad ne visi kultūrininkai sutiktų su Jūsų svarstymais ir kai kam gal kiltų įvairių minčių. Štai mūsų rėmėjas Vytautas Juozapaitis atsiuntė žinutę ir leisiu sau pacituoti vieną fragmentą. Jis reiškia gilią užuojautą tiek mums visiems, tiek ir pačiam ministrui - “neapsisprendęs vyras yra blogiau už pasileidusią moterį”. Nežinau, ką turėjo omenyje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, bet tarp laureatų ir ne tik tarp jų, matyt,- ne tik apie vyrus ir moteris šneka, bet apie neapsisprendimą - tokia nuomonė, man atrodo, galėtų būti visiškai įprasta. Kaip galvojate - ar bendraujate su tais žmonėmis, kurie sudaro mūsų kultūros branduolį?

Remigijus Vilkaitis: Ką Jūs laikote branduoliu?!

Rodyk draugams

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė Lietuvos radijo bangomis (Ryto garsai, 2009.10.05) paklausė:

Mokėjimai (už šildymą - uagadugu patikslinimas) įgyvendinus projektą iš esmės neturėtų pasikeisti - didėti. Mokėjimai turėtų būti tokie, kokius moka ir dabar, kada yra didelės sąskaitos už šildymą. Sakykit, argi neverta atnaujinti, modernizuoti būstą ir gyventi jaukiame ir šiltame ir mokėti ne daugiau, nei iki šiltinimo?

Įdomu, ką į tokį gudrų klausimą atsakytų armėnų radijas?

Rodyk draugams